confidens
اتّكالًاittikālan (+ ʿalā)
n. in acc. of state wkl – trusting-
Thab. Fig. GC §13, Bjö. 8, 6: Ipse enim non attulit nisi unam de divisionibus demonstrationis harum duarum intentionum, reliquas vero divisiones ipsius dimisit, confidens quod qui legeret illud et intelligeret, posset sequi ipsius exemplum in reliquis divisionibus
Lorch 46, 32: فأما هو فإنما أتى بقسم واحد من أقسام برهان هذين المعنيين وترك باقى أقسامه اتكالًا على أن من قرأ ذلك قدر أن يحتذى مثاله فى باقى الأقسام
- 1 s.v. qayām Thab. Fig. GC